Darni plėtra – plėtra, tenkinanti nūdienos poreikius, bet nekelianti grėsmės ateities kartų gebėjimui tenkinti jų poreikius. Ši Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos (angl. World Commision for Environment and Development, WCED) 1987 metais apibrėžta darnios plėtros sąvoka greitai įgijo tarptautinį pripažinimą kaip pažangi žmonijos vystymosi strategija. Darni plėtra siūlo pasauliui teigiamą ilgalaikę turtingesnės ir teisingesnės bei žadančios švaresnę, saugesnę ir sveikesnę aplinką visuomenės viziją – visuomenės, kuri mums ir ateinančioms kartoms suteiktų geresnę gyvenimo sąlygų kokybę.

Pagrindiniai darnios plėtros principai bei nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnios plėtros koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Darnioji plėtra apima daugelį politikos sričių, tarp jų ir viešųjų pirkimų politiką.

Viešieji pirkimai, kuriuos vykdant atsižvelgiama į visus tris darniosios plėtros komponentus vadinami darniaisiais viešaisiais pirkimais. Darniaisiais viešaisiais pirkimais siekiama užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos perkamos prekės, paslaugos ar darbai būtų kaip galima darnesni – kuo mažiau veiktų aplinką ir kuo daugiau prisidėtų prie pozityvaus socialinio vystymosi bei etinių klausimų sprendimo. Darniųjų viešųjų pirkimų vykdymo metu aplinkosaugos ir socialiniai klausimai sistemingai integruojami į visą pirkimų procesą – nuo poreikių nustatymo iki techninės specifikacijos parengimo, vertinimo procedūros atlikimo, sutarties sudarymo bei rezultatų įvertinimo.

Žalieji pirkimai – darniųjų viešųjų pirkimų dalis – kai perkančioji organizacija įtraukia vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo sąlygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse.

Sėkmingai atlikus žaliąjį pirkimą, įsigyjamas produktas, kuris, lyginant su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi šiais požymiais (Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa):

-     jam gaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtinių išteklių ir mažiau teršiama aplinka;

-     jam gaminti ir naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti suvartojama mažiau energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai;

-     jis turi mažiau ar visiškai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų;

-     jis tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nepavojingas sveikatai;

-     jis tinkamas naudoti daug kartų;

-     virtęs atlieka, jis tinkamas perdirbti ar antriniam naudojimui.

Valstybinio sektoriaus pirkėjai ir kiti subjektai, kuriems taikoma viešųjų pirkimų teisė, sudaro svarbią vartotojų grupę (16-18% Europos Sąjungos BVP). Tokia perkamoji galia, įtakodama tiekėjus bei rodydama pavyzdį privatiems pirkėjams, galėtų įnešti svarų indėlį į darnią plėtrą. Pritaikę darnios plėtros principus viešųjų pirkimų procedūrose, viešosios institucijos gali paskatinti gamintojus tobulinti naujas technologijas bei paraginti taikyti aplinkai nekenksmingus, socialinį vystymąsi skatinančius, etinius klausimus sprendžiančius elgesio modelius. Todėl šiuo metu Europos Sąjungoje bei kitose pasaulio šalyse darniesiems viešiesiems pirkimams skiriama vis daugiau dėmesio.