Vertindamos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos turi remtis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi bei garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnis numato du vertinimo kriterijus: mažiausios kainos ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Pastarąjį kriterijų visada sudaro keletas perkančiosios organizacijos pasirinktų, su pirkimo objektu susijusių kriterijų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte pateiktas nebaigtinis galimų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų sąrašas (kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikas arba užbaigimo laikas), kuriame aiškiai įvardijama, kad vienu iš pasiūlymų vertinimo kriterijų galima pasirinkti aplinkosaugos charakteristikas.

Iš Viešųjų pirkimų įstatyme pateikto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų sąrašo matyti, kad kiekvienas atskiras kriterijus (pavyzdžiui, estetinės savybės) nebūtinai privalo būti ekonomiškai naudingas perkančiajai organizacijai – tiesiogiai nešantis naudą perkančiajai organizacijai, ar pamatuojamas ekonominiu požiūriu. Tai reiškia, kad, nustatydama su aplinkosaugos charakteristikomis susijusius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, perkančioji organizacija nebūtinai turi pasirinkti ekonomiškai pamatuojamą kriterijų. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi siekiama padėti perkančiosioms organizacijoms įsigyti naudingiausią pasiūlymą – „geriausiai pinigus atitinkančią vertę“. Šis terminas reiškia, kad, taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, laimėtojas pasirenkamas lyginant atitinkamų pasiūlymų privalumus. Kadangi pasiūlymų vertinimo sąlygas pasirenka perkančioji organizacija remdamasi savo požiūriu, gali būti pasirenkami kriterijai, kurie nėra visiškai ekonominio pobūdžio (ar kurie neteikia tiesioginės ekonominės naudos), tačiau, perkančiosios organizacijos nuomone, suteikia pirkimo objektui vertę.

Viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai minimos eksploatavimo išlaidos ir efektyvumas kaip galimi pasiūlymų vertinimo kriterijai. Į tokias sąnaudas gali būti įtrauktos tiesioginės eksploatavimo sąnaudos (pavyzdžiui, energija, vanduo ir kiti ištekliai, naudojami tam tikruose gaminio raidos etapuose), išlaidos taupymo sumetimais (pavyzdžiui, investuojama į geresnį apšiltinimą, kad būtų taupoma energija, taigi ir pinigai ateityje) bei išlaidos gaminio priežiūrai arba perdirbimui. Pavyzdžiui, vertindama pasiūlymus perkančioji organizacija gali atsižvelgti į išlaidas, skiriamas vandeniui valyti arba atliekoms perdirbti.

Viešųjų pirkimų įstatyme pateiktame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų sąraše aplinkosaugos charakteristikos paminėtos šalia funkcinių charakteristikų, eksploatavimo išlaidų bei efektyvumo. Tai parodo, kad terminas „aplinkosaugos charakteristikos“ turi platesnę reikšmę, leidžiančią į pasiūlymo vertinimo kriterijus įtraukti aplinkosaugos charakteristikas, nedarančias poveikio vartojimo etape (pavyzdžiui, charakteristikas, skirtas produkto gamybos metodui).