Vykdydama baldų pirkimą, perkančioji organizacija gali nustatyti aplinkosauginius kriterijus, kuriais prisidėtų prie baldų poveikio aplinkai sumažinimo – baldams gaminti reikalingų medžiagų gamybos darnesniu būdu, mažesnio pavojingų sveikatai medžiagų ir teršalų naudojimo, patvarių ir ilgaamžių baldų gamybos.

Prieš perkant naujus baldus, jeigu jais keičiami seni baldai, pirmiausia reikėtų apsvarstyti galimybę vietoj pirkimo atnaujinti, performuoti senus baldus. Jeigu vis tik nusprendžiama pirkti naujus baldus, reikėtų įvertinti, ar seni baldai negalėtų būti panaudoti kitoje organizacijoje. Tokiu būdu būtų taupomos lėšos ir sumažinamas atliekų kiekis.

Pirkdamos baldus perkančiosios organizacijos gali nustatyti aplinkos apsaugos charakteristikas naudodamos ekologinių ženklų specifikacijas (sąrašas nebaigtinis):

Europos ekologinio ženklo „Gėlė“  http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/product/index_en.htm – kriterijai baldams rengiami, kriterijai tekstilei (tarp jų ir baldams naudojamai tekstilei);

Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Baltoji Gulbė“ http://www.svanen.nu/Eng/criteria – baldų, vidaus įrengimų kriterijai;

Vokietijos „Mėlynasis angelas“ http://www.blauer-engel.de – kriterijai kambaryje naudojamiems produktams (baldams, vidinėms durims, įvairioms grindų dangoms ir pan.), kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50% miško žaliavos;

Švedijos privatus ekologinis ženklas „TCO“ http://www.tcodevelopment.com/ – biuro baldų kriterijai.

Tarptautinės tyrimų ir kontrolės tekstilės ekologijos srityje asociacijos ekologinis ženklas „Öko-Tex 100“ http://www.oeko-tex.com/en/main.html – kriterijai tekstilei.

Baldų gamybos procesas apima žaliavos išgavimą ir gamybą bei pačių baldų gamybą. Apskritai, poveikis aplinkai dominuoja žaliavos gamybos procese. Todėl siekiant nustatyti aplinkosauginius kriterijus baldams reikėtų didesnį dėmesį sutelkti į pagrindinių baldų žaliavos rūšių gamybą: medieną, medžio plokštes, plastiką, metalą, tekstilę, odą, poroloną, stiklą.

Nustatant aplinkosauginius kriterijus baldų gamybos procesui reikėtų atsižvelgti į didžiausią įtaką aplinkai darančius aspektus:

-     įvairių baldų sudedamųjų medžiagų gamyboje galima riboti žmonių sveikatai bei aplinkai (tarp jų ir vandens organizmams) pavojingų, kenksmingų arba toksiškų medžiagų naudojimą. Pavyzdžiui, reikėtų riboti medžiagas pagal pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikaciją priskiriamas kuriai nors iš šių rizikos frazių arba jų derinių: R40 (nepakankamai įrodytas kancerogeninis poveikis), R45 (gali sukelti vėžį), R46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus), R49 (gali sukelti vėžį įkvėpus), R50-53 (labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus), R60 (kenkia vaisingumui), R61 (kenkia negimusiam vaikui), R62 (gali pakenkti vaisingumui), R63 (gali pakenkti negimusiam vaikui) ir pan. (išsamesni reikalavimai ekologinio ženklo „Baltoji Gulbė“ kriterijuose);

-     baldai turėtų būti pagaminti iš FSC (Forest Stewardship Council) ar PEFC (Programme for the Endorsement of Forest Certification schemes) sertifikuotos medienos arba medienos, sertifikuotos pagal kitas lygiavertes sistemas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į naudojamus klijus, toksiškus ir kitus aplinkai įtaką darančius komponentus, tokius, kaip sunkieji metalai, fungicidai, formaldehidai. Nustatant pastarųjų komponentų ribinius dydžius, galima remtis aukščiau minėtų ir kitų ekologinių ženklų kriterijais. Pavyzdžiui, ekologinių ženklų „TCO“, „Baltoji Gulbė“ kriterijai formaldehidui numato didžiausią leistiną emisiją – 0,13 mg/m³;

-     plastiko gamyboje svarbus energijos suvartojimas, oro tarša lakiais organiniais junginiais, toksinių medžiagų vartojimas. Nustatant aplinkosauginius kriterijus galima riboti tam tikrų medžiagų naudojimą. Pavyzdžiui, polivinilchloridas (PVC) užtikrina gaminių lankstumą, gaminiai lengvai montuojami, nereikalauja daug priežiūros, yra ilgaamžiai. Tačiau ši medžiaga kelia daug sveikatos ir aplinkosauginių problemų. Iš PVC išsiskiria daug įvairių nuodingų, kancerogeninių medžiagų – ftalatų, vinilchlorido. PVC gamyboje naudojama daug neatsinaujinančių išteklių (naftos, dujų, akmens anglies) ir daug energijos, PVC problematiška utilizuoti;

-     metalo gamyboje taip pat svarbus energijos suvartojimas, atliekų susidarymas, kenksmingų aplinkai komponentų išmetimas. Kriterijai gali būti susiję su pakartotinai naudojamo metalo (ypač aliuminio) naudojimu, galvaniniu apdirbimu (sunkiųjų metalų emisija į vandenį), oro tarša lakiais organiniais junginiais;

-     klijų naudojimo, lakavimo ir dažymo metu taip pat gali būti išmetamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, sunkieji metalai, pavojingos medžiagos ir atliekos. Pirkimų techninėse specifikacijose galima reikalauti, kad produktuose nebūtų naudojami azodažikliai, galintys skilti į tam tikrus aromatinius aminus. Pavyzdžiui, ekologinio ženklo „Baltoji Gulbė“ kriterijai draudžia naudoti azodažiklius, kurie turi kancerogeninių medžiagų, švino, kadmio, chromo, gyvsidabrio ir pan.;

-     tekstilės (net ir natūralaus pluošto) gamyba taip pat gali neigiamai veikti aplinką. Auginant natūraliems pluoštams gaminti reikalingą žaliavą gali būti naudojami pesticidai (medvilnei auginti yra naudojama tik 3% dirbamos žemės, tačiau insekticidų (priemonių vabzdžiams naikinti) sunaudojama net 25%, o herbicidų (priemonių piktžolėms naikinti) – 10%). Jie teršia vandenį ir dirvą, daugelis jų yra kenksmingi arba toksiški. Todėl baldams, kurių sudedamose dalyse yra nemaža dalis tekstilės, gali būti keliami reikalavimai žaliavos auginimui. Pavyzdžiui, pagal Europos ekologinio ženklo kriterijus medvilnės ir kituose natūraliuose celiuliozės sėkliniuose pluoštuose turi būti ne daugiau kaip 0,05 ppm kiekvienos šių medžiagų: aldrino, kaptafolio, chlordano, DDT, dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, heksachlorcikloheksano, chlordimeformo, chlorbenzilato, dinosebo ir jo druskų, monokrotofoso, pentachlorfenolio, toksapeno, metamidofoso, matilparationo, parationo, fosfamidono. Pasirenkant baldus reikia atkreipti dėmesį, kad sintetiniai pluoštai (poliamidas, akrilas, poliesteris, nailonas, acetatas, spandeksas, melaminas…), gaminami iš naftos produktų. Juos gaminant yra teršiama gamta, o virtę atliekomis jie yra labai lėtai. Balinant, dažant ar marginant audinius yra sunaudojama daug vandens ir cheminių medžiagų, kurios gali būti pavojingos tiek aplinkai, tiek žmogui. Neigiamą įtaką aplinkai gali daryti ir degumą mažinančios medžiagos, dažnai naudojamos čiužinių, minkštų baldų, užuolaidų audiniams ir kilimams. Dažniausiai šiam tikslui yra naudojami brominti junginiai (polibrominti bifenilo eteriai (PBDE), heksabromo ciklododekanas (HBCD) ir brominti bisfenoliai), kurie gamtoje neskyla, kaupiasi gyvūnų ir žmonių organizmuose. Tekstilės gamyboje gali išsiskirti lakių organinių junginių;

-     odos gamyboje reikėtų riboti chromo, azodažiklių naudojimą, sunkiųjų metalų išmetimą.

Baldai jų naudojimo etape taip pat gali skleisti kenksmingas medžiagas patalpos viduje. Dažuose esančios cheminės medžiagos, medžio produktuose esančios rišančios medžiagos (pavyzdžiui, formaldehidas), lakūs organiniai junginiai (gamyboje, apdorojimo, įrengimo ir audinio galutinio valymo metu naudojamos medžiagos gali turėti lakių organinių junginių ar kitų kenksmingų medžiagų. Baldų medžiagos jas gali absorbuoti ir vėliau tapti antriniais lakių organinių junginių skleidimo šaltiniais) gali turėti įtakos patalpos orui. Šios baldų savybės svarbios ir atliekų tvarkymo etape.

Baldų naudojimo bei atliekų tvarkymo etapams svarbus produkto ilgaamžiškumas. Taigi perkamų baldų reikalavimai galėtų būti susiję su šiais faktoriais:

-     kokybe;

-     patvarumu;

-     galimybe lengvai valyti, atnaujinti, restauruoti baldus, nes dažnai atsikratoma baldų vien dėl jų nublukimo ar atsiradusių dėmių;

-     galimybe performuoti baldus. Tai padeda pakartotinai panaudoti baldus arba perdirbti baldų dalis, kas sumažina atliekų kiekį. Galimybę performuoti baldus palengvina skirtingų medžiagų sujungimas klijuojant, suvirinant ir pan.

Atliekų tvarkymo etape svarbi galimybė senus baldus grąžinti gamintojui ar pardavėjui. Tokia galimybė perkančiąją organizaciją ne tik išlaisvina nuo atliekų tvarkymo rūpesčio, bet ir sumažina poveikį aplinkai. Europos Sąjungos baldų ekologinio ženklo įgyvendinimo tyrimo galutinėje ataskaitoje teigiama, kad tokia atliekų surinkimo sistema gali sumažinti poveikį aplinkai 50%.

Atliekų tvarkymo etape taip pat labai reikšmingos baldų pakuočių atliekos. Pakuotės turėtų būti panaudojamos pakartotinai arba gaminamos iš perdirbtos žaliavos.