Energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra – vienas pagrindinių Europos Bendrijos energetikos politikos tikslų, apibrėžtų Bendrijos strategiją ir veiksmų planą numatančioje Baltojoje knygoje (Komisijos komunikatas „Ateities energija: atsinaujinantys energijos ištekliai – Baltoji knyga dėl Bendrijos strategijos ir veiksmų planas“ (KOM(1997) 599). Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas taip pat ir Lietuvos Respublikos vienas pagrindinių energetikos politikos tikslų. Šis tikslas nurodytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, kurioje numatyta atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20%.

Atsinaujinantieji energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės, vėjo, biomasės (žemės ūkio, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų biologiškai skaidoma dalis) ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Ši energija atsiranda ir atsinaujina veikiama gamtos ar žmogaus sukurtų procesų, ją galima naudoti energijai gaminti.

Šiuo metu Lietuvoje potencialių tiekėjų, galinčių tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, nedaug. Perkančioji organizacija, nustatydama perkamos „žaliosios“ energijos kiekį, turėtų atsižvelgti į ribotą energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pasiūlą, skirtingus galimus „žaliosios“ energijos tipus, nuo kainų svyravimo kintančią rinką. Energijos poreikių analizė taip pat turėtų būti susijusi su energijos vartojimo efektyvumo didinimo (energijos galutinio vartojimo efektyvumo didėjimo dėl technologijų, elgsenos, ekonominių pokyčių) priemonių peržiūra.

Perkant energiją taip pat reikėtų įvertinti tai, kad kiekviename iškastinės energijos (gamtinių dujų, kietojo kuro, naftos) gavybos ir naudojimo etape yra daromas neigiamas poveikis gamtai: poveikis žemei išgaunant žaliavą, poveikis vandeniui (išgaunant anglį išsiskiria metanas ir tai gali paveikti vandens, imamo iš kasyklų, kokybę; išgaunant kietąjį kurą vėsinimui naudojami dideli kiekiai vandens, išleistas vanduo gali kenkti vandens gyvūnams), orui (CO₂, SO₂, NOx, kietosios atliekos, pavyzdžiui, pelenai). Šie veiksniai toliau veikia gamtą – skatina klimato atšilimą, rūgščiojo lietaus susidarymą, naikina bioįvairovę, kelia riziką žmogaus sveikatai. Atominė energija tai pat gali sukelti daug problemų, ypač avarijų atveju ar laidojant radioaktyvias atliekas.

„Žaliosios“ energijos šaltiniai niekuomet nesibaigs. Ši energija teršia orą labai mažai arba visiškai neteršia. Neigiamą įtaką aplinkai turi didelės hidrojėgainės (daugiausia kenkia upių ekosistemoms), biomasės naudojimas (jeigu žaliava auginama naudojant chemines medžiagas, miškai tvarkomi nesubalansuotai, sumažinami maistui skirtų augalų žemės plotai).

Įvertinusi aptartus aspektus, perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį energijos pirkimą, techninėje specifikacijoje gali nustatyti privalomą reikalavimą, kad tam tikra energijos dalis būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokie privalomi reikalavimai gali būti derinami su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais. Vienu iš šių kriterijų galima pasirinkti papildomą „žaliosios“ energijos kiekį. Darnių pirkimų kompanija Procura+ siūlo teikti pirmenybę ne hidroelektinių pagamintai energijai ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pasirinkti skiriant papildomus balus pasiūlymui, kuriame numatytas ne iš vandens pagamintos energijos tiekimas.

Įrodymui, kad pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, perkančioji organizacija prašo pateikti pažymą (pažymos išduodamos vadovaujantis 2005 m. spalio 7 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-346 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklių patvirtinimo“ bei 2006 m. balandžio 6 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-114 dėl LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-346 pakeitimo), patvirtinančią elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmę.

Viešojo sektoriaus organizacijai įsigyjant „žaliąją“ energiją ar efektyviai energiją naudojančias technologijas bus užtikrintas pavyzdinis šio sektoriaus vaidmuo. Tai padės skatinti „žaliosios“ energijos gamybą ir naudojimą, didinti vietinių, atsinaujinančių bei alternatyvių energijos išteklių efektyvų naudojimą, mažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą skatinančių dujų ir teršalų kiekį.