Perkančioji organizacija, atlikdama statybos darbų pirkimą, turėtų siekti, kad jos perkamų darbų atlikimo procesas bei darbų rezultatas darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai bei mažintų sveikatai arba aplinkai keliamą riziką dėl pavojingų medžiagų naudojimo. Rengdama darbų pirkimo objekto technines specifikacijas arba nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, pasiūlymų vertinimo kriterijus, perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti į tai, kad statybos darbų objektas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad:

-     nekiltų grėsmė objekto naudotojų ar jų kaimynų sveikatai ir higienai;

-     statinio, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitų įrenginių eksploatavimas reikalautų kuo mažiau energijos sąnaudų, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato naudotojų reikmes.

Perkančiajai organizacijai derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad naujų pastatų statyba reiškia įsipareigojimą eksploatuoti ir sąlygoja papildomą energijos ir vandens vartojimą bent 50-200 metų po pastatymo. Todėl perkančioji organizacija turėtų iš pradžių apsispręsti, ar yra būtinybė apskritai statyti naują pastatą. Galbūt yra galimybė naudoti jau pastatytus pastatus efektyvesniu, o kartais ir novatorišku būdu. Jei nusprendžiama, kad nauja statyba yra būtina, tuomet labai svarbu suplanuoti, kaip šis pastatas bus panaudojamas ateityje, atlikus tik minimalius jo pakeitimus.

Statybos darbų poveikis aplinkai ir žmogui gali pasireikšti skirtingais etapais:

-     gaminant statybines medžiagas;

-     statybos darbų atlikimo metu;

-     pastato eksploatavimo metu;

-     pastatui susidėvėjus.

Žaliavos statybinių medžiagų gamybai yra gaunamos iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių gamtinių išteklių. Statybinių medžiagų gamybai reikalinga energija bei aplinkai kenksmingi chemikalai, kurie patenka į orą, vandenį ir dirvožemį. Perkančioji organizacija planuodama statybos darbus gali įtakoti statybinių medžiagų gamybos etapą, teikdama pirmenybę aplinkai saugioms statybinėms medžiagoms, t.y. tokioms statybinėms medžiagoms, kurios yra pagamintos suvartojant kuo mažiau energijos bei nenaudojant aplinkai kenksmingų chemikalų. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad būtų naudojamos ekologinių ženklų kriterijus atitinkančios statybinės medžiagos, perdirbtos medžiagos arba būtų vengiama kenksmingų aplinkai medžiagų.

Atliekant statybos darbus, kenksmingos medžiagos gali patekti į aplinką. Statybos darbų metu keliamas triukšmas bei statybinių medžiagų pristatymas į statybų aikštelę sunkiosiomis transporto priemonėmis gali trikdyti statybos objekto apylinkėse gyvenančių žmonių ramybę bei įtakoti ten esančias ekosistemas. Labai svarbus yra statybinių atliekų surinkimas ir pašalinimas arba perdirbimas. Perkančioji organizacija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip statybos procesas įtakos pastato vidaus įrangą ir konstrukcijas pastato naudojimo metu. Be to, kokybės priežiūra statybų metu yra reikalinga siekiant užtikrinti ilgą pastato gyvavimą, tinkamą izoliaciją bei ventiliacijos ir apšildymo (kondicionavimo) sistemų ir kitų įrenginių funkcionavimą.

Pastato eksploatavimo metu didžiausią įtaką aplinkai daro elektros energijos, skirtos pastato erdvių bei vandens apšildymui, ventiliacijai, kondicionavimui, elektros įrangai ir apšvietimui, ir vandens suvartojimas. Todėl planuojant ir atliekant statybos darbus svarbu nustatyti galimą pastato poveikio aplinkai mažinimą per energijos suvartojimo efektyvumą, vandens suvartojimo efektyvumą, pastato ilgo gyvavimo ir geros būklės užtikrinimą, pavyzdžiui, parengiant pastato eksploatavimo planą, galimybę keisti ir modifikuoti pastato vidines erdves.

Pirkdama statybos darbus, perkančioji organizacija gali nustatyti aplinkos apsaugos charakteristikas naudodamos šių ekologinių ženklų specifikacijas (sąrašas nebaigtinis):

Europos ekologinio ženklo „Gėlė“  http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/product/index_en.htm;

Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Baltoji Gulbė“ http://www.svanen.nu/Eng/criteria;

Vokietijos „Mėlynasis angelas“ http://www.blauer-engel.de.

Analizuojant statybos produktų ženklinimą ekologiniais ženklais, reiktų paminėti kelias grupes produktų, kuriems yra numatyti ekologinio ženklinimo kriterijai.

Europos ekologiniu ženklu „Gėlė“ gali būti ženklinama kietoji grindų danga, atitinkanti šio ženklo reikalaujamus kriterijus. Jeigu toks ženklas yra ant šios produkcijos, garantuojama, kad išgaunant ir gaminant kietąją grindų dangą buvo sunaudota mažiau energijos ir vandens, ribojamas kenksmingų žmogui ir aplinkai medžiagų naudojimas ir išsiskyrimas į aplinką, kenksmingų žmogui ir aplinkai medžiagų išmetimas į atmosferą ir vandenį, yra nedidelis gavybos poveikis arealams ir gamtos ištekliams, užtikrinama geresnė informacija ir atliekų tvarkymas. Toks ženklas gali būti suteikiamas interjere arba eksterjere naudojamam natūraliam akmeniui, aglomeruotiems akmenims, betono dangoms, teraco ir molio plytelėms.

Europos ekologiniu ženklu „Gėlė“ taip pat gali būti ženklinami vidaus patalpų dažai ir lakai, atitinkantys šio ženklo reikalaujamus kriterijus. Jeigu toks ženklas yra ant šios produkcijos, garantuojama, kad gaminant vidaus patalpų dažus ar laką buvo ribojamas medžiagų, kenksmingų aplinkai ar sveikatai, naudojimas, į orą buvo išmetama mažiau teršalų, buvo gautas mažesnis pavojingų šalutinių produktų kiekis. Taip pat yra užtikrinama, kad ant dažų ar lako įpakavimo bus visa informacija apie produkto sudėtį, panaudojimo sąlygas, tarp jų ir apie pasiruošimą dažyti ar lakuoti, rekomendacijos, kaip išvalyti panaudotus įrankius bei sutvarkyti likučius, kaip saugoti pradėtą naudoti produktą, kaip apsisaugoti dažytojui, ypač dirbant uždarose patalpose. Tam, kad dažams ar lakui būtų suteiktas Europos Bendrijos ekologinis ženklas, jie turi atitikti reikalavimus, keliamus skleidžiamų kenksmingų medžiagų kiekiui (ženklas nustato maksimalius skleidžiamų medžiagų kiekius), taip pat turi atitikti eksploatacinių savybių reikalavimus (ženklas nustato reikalavimus padengimo plotui, atsparumui šlapiam valymui, atsparumui vandeniui, sukibimui su danga).

Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Baltoji Gulbė“ gali būti suteikiamas klijams. Klijų ekologinio ženklinimo kriterijų aprašomajame dokumente nustatyti pagrindiniai kriterijai ekologiniams klijams, naudojamiems ir statybų pramonėje. Pagrindinis šių kriterijų tikslas yra sumažinti žaliavos ir pakuočių poveikį aplinkai mažinant chemikalų, kenksmingų sveikatai ir aplinkai, naudojimą, uždraudžiant tam tikrų medžiagų (pavyzdžiui, ftalatų, akylfenolio etoksilatų ir kt.) naudojimą, apribojant monomerų likučių, lakių organinių junginių turinį, iškeliant reikalavimus produktų eksploatacinėms savybėms, reikalaujant, kad būtų pateikta informacija vartotojui.

Pagrindiniai kriterijai, taikomi klijams, norint paženklinti juos „Baltosios gulbės“ ženklu:

-     produktai neturi būti klasifikuojami (pagal pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikaciją) kaip pavojingi aplinkai, labai toksiški, toksiški, pavojingi sveikatai, sukeliantys koroziją, dirginantys, sukeliantys, alergiją, kancerogeniniai, mutageniniai ar kenkiantys vaisingumui, sprogstantys, ypatingai degūs ar degūs;

-     cheminė medžiaga, kuri pagal pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikaciją yra priskiriama pavojingoms aplinkai medžiagoms, negali sudaryti daugiau nei 1 procentą bendros klijų masės. Jei į klijų sudėtį įeina kelios tokios medžiagos, jų bendra masė turi būti ne didesnė nei 2 procentai bendros klijų masės;

-     cheminių medžiagų, kurios yra klasifikuojamos kaip sukeliančios alergiją, kancerogeninės, mutageninės ar kenkiančios vaisingumui, kiekis klijuose neturi būti didesnis nei 0,1 procentas bendros masės;

-     kriterijuose numatytas sąrašas cheminių medžiagų, kurios negali būti klijų sudėtinėmis dalimis. Taip pat nustatyti reikalavimai rišiklių ir konservantų kiekiui;

-     klijų sudėtyje lakiųjų organinių junginių negali būti daugiau nei 1 procentas. Tapetų klijai apskritai turėtų būti be lakiųjų organinių junginių;

-     klijų gamintojai privalo turėti atliekų rūšiavimo teritorijoje ir jų perdirbimo planą. Pavojingos atliekos turi būti atskirai specifikuotos;

-     turi būti galimybė perdirbti panaudotas klijų pakuotes. Taip pat numatyti specialūs reikalavimai plastikinėms pakuotėms;

-     gamintojas turi pateikti detalią informaciją apie klijų išeigą, alergiją sukeliančias medžiagas, instrukcijas įrankių išvalymui.

Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Baltoji Gulbė“ taip pat gali būti suteikiamas uždaroms tualetų sistemoms. Ekologinio ženklinimo kriterijų aprašomajame dokumente nustatyti pagrindiniai kriterijai, kad uždaros tualetų sistemos būtų pripažintos ekologiškomis:

-     plastiko, iš kurio gaminamas tualetas, sudėtyje neturi būti švino, kadmio, gyvsidabrio, alavo, jų mišinių, chloruotų ar bromuotų parafinų, ftalatų. Izoliacinės medžiagos neturi skleisti dujų, Šiaurės šalyse priskiriamų prie pavojingų ozono sluoksniui;

-     tualeto dizainas ir patvarumas turėtų būti išbandyti ankštumo, atsparumo smūgiams, kietumo, degumo, susidėvėjimo požiūriu. Uždaroms tualetų sistemoms turėtų būti suteikta 5 metų garantija. Taip pat gamintojas privalo užtikrinti, kad tualetas atlaikytų temperatūrų svyravimą nuo – 30°C iki + 40°C;

-     uždarųjų tualetų sistemų maitinimo tinklas neturi viršyti 320 W;

-     tualetams eksploatuoti neturi būti naudojami cheminiai produktai, galintys pakenkti sveikatai ar aplinkai;

-     gamintojas privalo pateikti detalią ir iliustruotą uždaros tualeto sistemos surinkimo, instaliacijos ir teisingo naudojimo instrukciją, išverstą į užsakovo kalbą.

Pabrėžtina, kad dauguma ekologinių ženklų nustato aplinkosauginius kriterijus atskiriems statybos produktams, bet ne statybos procesui, išskyrus „Baltosios gulbės“ ekologinį ženklą, kuris nustato reikalavimus mažų pastatų statybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kokia dalis Europos statybinių medžiagų gamintojų produkcijos atitiktų atskiruose ekologiniuose ženkluose visus nustatytus kriterijus. Todėl rengiant technines specifikacijas, reikėtų įvertinti rinką ir nustatyti, perkančiosios organizacijos manymu, svarbiausius privalomus aplinkosauginius reikalavimus, kad nebūtų pažeisti konkurencijos principai. Siekiant išvengti konkurencijos ribojimo, kai kurias aplinkosaugines charakteristikas galima pasirinkti kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Taip pat perkančioji organizacija gali pasinaudoti ir alternatyvių pasiūlymų galimybe.