Ekologinis ženklinimas – tai savanoriškos schemos, sukurtos skatinti įmones remti aplinkai ir vartotojams palankesnius gaminius ir paslaugas. Pagal jas paprasta identifikuoti tokius produktus.

Atskiros valstybės, Europos Sąjunga, nevyriausybinės organizacijos ir pramoninės grupės yra sukūrusios daug skirtingų logotipų, žymėjimo ir sertifikavimo schemų. Tarptautinė standartų organizacija (http://www.iso.com) išskiria trijų tipų ekoženklinimą:

-     ISO I tipas – ženklai, kuriuos suteikė nepriklausoma organizacija: jie yra sertifikuoti, gali būti suteikiami atitikus konkrečius daugialypius kriterijus ir yra grindžiami produkto gyvavimo ciklo analizės tyrimu. Jais paprastai ženklinamos plataus vartojimo prekės. Šio tipo ženklai vadinami ekologiniais ženklais ar eko-ženklais.

-     ISO II tipas – nuosavos deklaracinės žymos: žymos, pagal kurias gamintojai ir prekybininkai reklamuoja savo produktų aplinkai palankesnes savybes. Šios žymos dažniausiai informuoja apie kažkurį vieną produkto poveikio aplinkai aspektą, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumą arba gamybą iš palankesniu aplinkai būdu išgautų žaliavų. Nuosavos deklaracinės žymos dažnai vadinamos pirmos šalies ženklinimu, nes ženklo patikimumas nėra patvirtinamas nepriklausomos organizacijos.

ISO III tipas – kitos standartizuoto turinio aplinkosauginės žymos (energijos žyma, žemės ūkio žyma ir kt.). Žymoje tik pateikiama informacija apie pagrindinius poveikius aplinkai bei kita su aplinkos apsauga susijusi informacija, o teisė vertinti gaminio kokybę aplinkos apsaugos požiūriu paliekama vartotojui. 

Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatos perkančiosioms organizacijoms, norinčioms nustatyti aplinkos apsaugos charakteristikas, numato galimybę (bet ne pareigą) naudoti atitinkamas išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, kurios apibrėžtos ekologiniuose ženkluose, pavyzdžiui, Europos ekologiniame ženkle, nacionaliniuose (daugianacionaliniuose) ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle. Naudoti ekologiniuose ženkluose apibrėžtas specifikacijas galima esant šioms sąlygoms:

-     tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra sutarties dalykas, ypatybėms apibrėžti;

-     reikalavimai ženklui būtų nustatyti ir patvirtinti remiantis moksline informacija;

-     ekologinis ženklas buvo priimtas naudojant procedūrą, kurioje dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, valdžios institucijos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkosaugos organizacijos;

-     ženklas yra prieinamas visoms suinteresuotoms šalims.

Šias sąlygas dažniausia atitinka minėti I ir III tipo ženklai.

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad ekologiniais ženklais pažymėtos prekės ir paslaugos bus vertinamos kaip atitinkančios nustatytas technines specifikacijas. Tačiau jos negali apriboti įrodymo priemonių vien tik ekologinių ženklų pažymėjimais, nes gaminiai su ekologiniais ženklais neretai sudaro mažą tam tikrų gaminių rinkos dalį. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnis įpareigoja perkančiąsias organizacijas priimti ir kitas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.

Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija. Informaciją apie Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos akredituotas institucijas galima rasti biuro interneto svetainėje (http://www.nab.lt). Perkančioji organizacija taip pat turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.