Kosmetikoje ir asmens higienos priemonėse naudojama tūkstančiai įvairių cheminių medžiagų. Žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 cheminių medžiagų. Beveik 90 proc. kosmetikos ir asmens higienos priemonėse naudojamų medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas.

Muilų, dantų pastų, burnos skalavimo skysčių, dezodorantų, intymios higienos priemonių, kosmetinių servetėlių sudėtyje dažnai būna antibakterinių medžiagų. Šios medžiagos sąlygoja atsparumo kai kuriems vaistams (antibiotikams) didėjimą. Antibakterinės priemonės gali būti silpno imuniteto priežastimi. Triklozanas yra viena dažniausiai naudojamų antibakterinių medžiagų. Be neigiamo poveikio žmogaus organizmui (vystymosi sutrikimų, vėžinių susirgimų), triklosanas labai teršia vandens telkinius.

Nagų lakuose, lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų ir kūno priežiūros priemonėse dažnai naudojami ftalatai. Ftalatai gali iššaukti įvairius gyvūnų apsigimimus. Jie kenkia kepenims, silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apykaitą, vaikams didina riziką susirgti astma, neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą.

95% kosmetikos gaminiuose naudojamų kvapiųjų medžiagų (angl. Perfum, Fragrance) yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Ypač pavojingi yra muskuso junginiai. Tokios medžiagos gali pažeisti kepenis, inkstus, nervų sistemą. Muskuso junginiai gali tapti vėžinių susirgimų priežastimi. Daugumoje kosmetikos gaminių (dezodorantuose, kremuose, šampūnuose, balzamuose) naudojami konservantai – parabenai. Parabenai per odą gali lengvai prasiskverbti į organizmą, kur, veikdami panašiai kaip estrogenai, sukelia ardomąjį poveikį endokrininei sistemai, gali sukelti alergiją.