Kas yra GMO?

Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ląstelėje esančiame branduolyje sutelkta informacija apie organizmą genų pavidalu. Genas – tai dezoksiribonukleino rūgštis (sutrumpintai DNR), o tiksliau, tam tikra DNR grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūrinis genetinės medžiagos vienetas.

Genuose slypi užkoduota informacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas (pvz.: plaukų ir rainelės spalva, paveldimos ligos, lapų forma ir t. t). Genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.

Genuose esanti informacija apsprendžia kiekvieno ląstelės baltymo gamybą. Baltymai atlieka daug svarbių funkcijų ląstelėje – dalyvauja cheminėse reakcijose, tarnauja kaip statybinė medžiaga, apsaugo nuo infekcijų. Ląstelėje gali būti iki kelių tūkstančių baltymų. Organizmo savybes tiesiogiai įtakoja ne pats genas, o pagal ja sintetinami baltymai. Tad genus galima būtų vadinti “darbdaviais”, o baltymus – “darbininkais”.

Genetinė modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus:

1)  rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas;

2)  metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą);

3)  ląstelių suliejimą (taip pat protoplastinį suliejimą), ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

Manoma, jog kai kurie biotechnologijoje plačiai naudojami metodai genetinių modifikacijų nesukelia tuomet, kai juos taikant, nėra naudojamos rekombinuotos DNR molekulės ar genetiškai modifikuoti organizmai. Tai 

·        apvaisinimas in vitro;

·        konjugacija, transdukcija, transformacija ar koks kitas natūralus procesas;

·        poliploidinis įjungimas (indukcija).

Taip pat manoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai nesukuriami ir kitais genetinio modifikavimo metodais tuomet, kai juos taikant genetiškai modifikuotos medžiagos nėra naudojamos kaip recipientai ar motininiai organizmai; t.y.: 1) mutagenezė; 2) gyvulių somatinių hibridomos ląstelių kūrimas ar panaudojimas (pavyzdžiui, norint gauti monokloninius antikūnus); 3) augalų ląstelių suliejimas (įskaitant protoplazminį suliejimą), kai tokiu būdu sukuriamus organizmus galima gauti naudojant tradicinius veisimo metodus; 4) nepatogeninių gamtoje egzistuojančių organizmų (mikroorganizmų), kurie neturi jokių atsitiktinių išorinių agentų, kurių naudojimo saugumas pagrįstas ilga stebėjimų istorija ar vidiniais biologiniais barjerais, netrukdančiais optimaliam augimui reaktoriuje ar fermentatoriuje, suteikiančiais riboto išlikimo ir dauginimosi galimybę be jokio neigiamo poveikio aplinkai, klonavimas.

Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra  vadinami genetiškai modifikuotais (GM). Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui įterpus į augalo chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Nors šių produktų srautai dabar mėginami kontroliuoti, tai, ko gero, jau nelabai valdomi procesai. Juk kiekvienam aišku, kad masiškai auginamų GM augalų žiedadulkės turbūt jau susikryžmino su natūraliais augalais. Kas iš to išeis, galime tik spėlioti…