Kauno apskrityje labai gerai išvystyta susisiekimo bei inžinerinė infrastruktūra.

Apskrityje gerai išplėtotas kelių automobilių tinklas. I Europos kelių koridorius (Via Baltica) — svarbiausias šalies transporto koridorius Šiaurės–Pietų kryptimi, Lietuvos vartai į vakarų Europą. IXB Europos kelių koridorius — svarbiausias šalies transporto koridorius rytų–vakarų kryptimi. Be Europos transporto koridorių, apskritį kerta TEN–T tinklo keliai Kaunas – Zarasai – Daugpilis ir Vilnius – Prienai – Marijampolė.

Valstybinės automobilių kelių direkcijos bei transporto ir kelių tyrimo instituto duomenimis regiono magistralinių kelių techniniai kokybiniai parametrai yra geresni nei vidutiniškai Lietuvoje.

Kauno apskrityje taip pat gerai išvystyta geležinkelio infrastruktūra, geležinkelių tankis yra didesnis už Lietuvos vidurkį. Kauno apskritį kerta geležinkelio linijos Maskva – Minskas – Kaliningradas; Vilnius – Kaunas – Klaipėda; Kaunas – Šiauliai – Ryga. Be to, projektuojama europinio standarto geležinkelio linija iki Lenkijos sienos „Rail Baltica“, kuri įsijungs į Europos geležinkelio tinklą. Kauno apskrities teritoriją kerta trans-europinio geležinkelio tinklo IXD koridorius (Kaišiadorys – Kaunas – Kybartai) bei elektrifikuota atkarpa (Naujoji Vilnia – Vilnius – Kaunas).

Svarbiausia keleivių pervežimo grandimi apskrityje yra geležinkelio linija Vilnius – Kaunas. Krovinių pervežimai geležinkeliais auga Rytų - Vakarų kryptimi (Klaipėdos jūrų uosto kryptimi 17 mln. t per metus, Kaliningrado (Karaliaučiaus) kryptimi — 13 mln. t per metus).

Įvertinant auto transporto srautų augimo tendencijas bei dėl to kylančias auto transporto spūstis, galima teigti, kad susisiekimas geležinkelio transportu turėtų būti plačiau naudojamas ateityje.

Per Kauno apskritį eina vietinės reikšmės vandens kelias Birštonas – Kaunas, bei vienas svarbiausių šalies vandens kelių – vidaus vandens kelias Nemuno upe Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda. Kauno tarptautinis vidaus vandenų uostas, Nemuno upė nuo Kauno HE iki žiočių priskirta tarptautiniam maršrutui E41.

Kauno tarptautinis oro uostas yra stambiausias krovinių gabenimo oro transportu centras Baltijos šalyse, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų oro laivus. Iš šio oro uosto keleiviai yra skraidinami į didžiausius Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Lenkijos, Vokietijos, Airijos miestus.

Taip pat Kauno apskrityje veikia keli nedideli oro uostai, aktyviai naudojami avia turizmo reikmėms (Pociūnų oro uostas Prienų rajone, Dariaus ir Girėno oro uostas Kaune).

Kaune yra gerai išvystyta industrinių parkų sistema. Naujausias projektas - „Technopolis“, aukštų technologijų miestelis Kaune, reprezentuojantis pasauliui Kauną kaip šiuolaikinių technologijų centrą. Šis technologijų miestelis įsikurs 6,7 ha žemės sklype su puikia infrastruktūra  strategiškai geroje miesto vietoje tik 3 km nuo Kauno centro. Planuojama, kad vien tik į infrastruktūrą projektas pritrauks daugiau kaip 65 mln. EUR investicijų ir sukurs 3000 darbo vietų aukštos kvalifikacijos personalui.

Kauno apskrityje taip pat veikia Kauno Laisvoji ekonominė zona (Kauno LEZ) išsidėsčiusi maždaug 1000 hektarų plote vos 7 km nuo Kauno miesto. Kauno LEZ įsikūrusi kelių Via Baltica, Varšuva – Helsinkis ir automagistralės Vilnius - Klaipėda susikirtime, kuris taip pat jungia Klaipėdos jūrų uostą su Rusija ir Ukraina. Kauno LEZ įsikūrusios bendrovės 5-erius metus moka 80 proc. mažesnį pajamų mokestį, o sekančius 5-erius metus - 50 proc. mažesnį pajamų mokestį. Bendrovės, investuojančios daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių ir kurių 30 proc. įstatinio kapitalo sudaro užsienio investicijos, 5-erius metus atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o sekančius 5-erius metus moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį. Kauno LEZ veikiantys ūkio subjektai taip pat atleidžiami nuo kelių, nekilnojamojo turto ir PVM mokesčių.  

Apskrityje puikiai išplėtotas elektros energijos tiekimo tinklas, kurį administruoja AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (www.vst.lt).

Kauno apskrityje veikia Kauno hidroelektrinė – didžiausia elektrinė Lietuvoje elektros gamybai naudojanti atsinaujinančius išteklius. Jos pagaminama elektra sudaro daugiau nei 80% visos energijos, gaminamos šalyje naudojant šiuos išteklius.

Apskritį kerta Lietuvos magistraliniai dujotiekiai, todėl sudarytos puikios sąlygos vartotojams prisijungti gamtines dujas. Gamtines dujas tiekia AB Lietuvos dujos (www.dujos.lt).

Lietuvos Respublikos gyventojams geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Geriamasis bei pramoninis vanduo Kauno apskrityje tiekiamas centralizuotai, naudojant individualius gręžinius ar šachtinius šulinius.

Kauno apskrityje eksploatuojama virš 100 užteršto vandens nuotėkų valymo įrenginių. Kauno mieste nuotėkos valomos centralizuotai, baigiami statyti biologiniai nuotėkų valymo įrenginiai. Už centralizuotą vandens tiekimą ir nuotėkų valymą atsakingos specialiai šiam tikslui įkurtos savivaldybių įmonės. Už privačių gręžinių bei nuotėkų valymo įrenginių eksploataciją atsakingi savininkai.