EKONOMINĖ APLINKA

2005 m. Kauno mieste buvo sukurta 7999,4 mln. Lt  bendrojo vidaus produkto (BVP), tai sudarė 58 proc. Kauno apskrities (13792 mln. Lt) ir 11,2 proc. Lietuvos BVP (71200,1 mln. Lt). 

Nuo 1995 metų Kauno miesto ir apskrities BVP nuolat didėjo, tam turėjo įtakos ūkio sektorių plėtra, didėjančios investicijos, šalies finansų sistemos reforma.

BVP vienam gyventojui Kauno mieste augo ir nuo 2000 metų viršijo Kauno apskrities ir Lietuvos vidurkio rodiklius.

 

VERSLO APLINKOS APŽVALGA

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2007 metų sausio 1 d. Kauno mieste veikė 10754 ūkio subjektai, jie sudarė 69,1 proc. Kauno apskrities ir 14 proc. Lietuvos ūkio subjektų. Kauno mieste veikė 2 kartus mažiau ūkio subjektų nei Vilniuje, tačiau beveik 2 kartus daugiau nei Klaipėdoje.

2003–2004 metais Kauno mieste veikiančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo, tai susiję su didele konkurencija, naujų rinkų neįsisavinimu ir neprisitaikymu prie pakitusių vartotojų poreikių, padidėjusiais kokybės reikalavimais, didžiųjų įmonių įsitvirtinimu rinkoje.  Įveikus dalį šių problemų, ūkio subjektų skaičius  nuo 2005 metų augo.

Įmonių skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų – gyventojų verslumo rodiklis. Europos Sąjungos šalyse 1000-iui gyventojų tenka 50 – 60 įmonių, Lietuvoje 2007 metų pradžioje vidutiniškai teko 22 įmonės, Kauno apskrityje – 23, Kauno mieste – 30.

2007 metų sausio 1 dienai 93,7 proc. veikiančių ūkio subjektų Kaune sudarė smulkios ir mikro įmonės (iki 49 darbuotojų), 5,6 proc. – vidutinės (nuo 50 iki 249 darbuotojų), 0,7 proc. – stambios įmonės (daugiau kaip 250 darbuotojų).

Dėl didelio žmonių tankumo mieste, gyventojų verslumo, palyginti aukštos perkamosios galios, palankios miesto geografinės padėties ir išvystytos transporto infrastruktūros, Kauno mieste 2007 m. sausio 1 d. duomenimis daugiausia ūkio subjektų veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos (32,6 proc.), nekilnojamo turto, nuomos ir kito verslo veiklos (15,9 proc.) bei apdirbamosios pramonės (12,2 proc.) sektoriuose.

 Didžiausios Kauno bendrovės  pagal 2006 m. pardavimo pajamas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UŽIMTUMAS IR NEDARBAS

Vidutinis metinis užimtųjų gyventojų skaičius Kauno mieste per 2000-2005 metus išaugo ~ 6 proc. 2007 metų pradžioje  Kauno miesto įmonėse dirbo 181 433 žmonės, tai sudarė 78,6 proc. visų Kauno miesto darbingo amžiaus gyventojų. Beveik trečdalis užimtųjų Kauno gyventojų dirbo pramonėje ir statybose, du trečdaliai – paslaugų sferoje, kas taip pat būdinga ir Vilniui, ir Klaipėdai. 

2007 metų pradžioje didžiausia gyventojų dalis buvo užimta apdirbamojoje pramonėje (22,3 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto priemonių remonto ir asmeninių, buitinių daiktų taisymo srityje (22,1 proc.) bei švietime (12,1 proc.). Statyboje dirbo 7,6 proc., nekilnojamojo turto, nuomos ir komercinės veiklos sektoriuje – 7,8 proc., transporto, sandėliavimo ir nuotolinio ryšio įmonėse – 5,5 proc. visų dirbančiųjų. Mažiausiai užimtų gyventojų dirbo kasyboje ir karjerų eksploatavime (0,1 proc.), žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žuvininkystės srityse (0,3 proc.).

Pagal įmonių dydį didžiausią įtaką darbo jėgos paklausoje Kaune turi smulkios ir vidutinės įmonės. Jų darbo jėgos paklausa sudaro iki 70 proc. visos darbo jėgos paklausos Kauno mieste. Privačiame sektoriuje sukuriama 95 proc. darbo vietų.

Nedarbo lygis Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais mažėjo. Didžiausias bedarbių skaičius Kauno mieste buvo užregistruotas 2000 m. (daugiau kaip 19 tūkst.), nedarbo lygis – 8,5 proc. 2005 m. Kauno darbo rinkoje vidutinis metinis įregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo iki 7 tūkst., registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis iki 3 proc.  Per 2006,  2007 metus bedarbių skaičius mažėjo ir 2007 m. rugsėjo pabaigoje įregistruotų bedarbių skaičius siekė  4,9 tūkst., bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų – 2,1 proc.

Remiantis darbo biržos ir kitų įdarbinimo agentūrų duomenimis, apie 30-33 proc. ieškančiųjų darbo turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, likusieji 67-70 proc. – vidurinį (bendrą arba profesinį) arba žemesnį išsilavinimą. Atsižvelgiant į ieškančiųjų darbo Kauno gyventojų išsilavinimo lygį, galima teigti, kad Kauno darbo rinkai, lyginant su kitais miestais ir bendra situacija Lietuvoje, būdingas didelis kvalifikuotos darbo jėgos pasiekiamumo laipsnis. Tačiau Kauno darbo rinkoje nėra pusiausvyros, nes darbo jėgos pasiūla Kaune neatitinka paklausos kokybiniu požiūriu.

Kauno darbo rinkoje nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūla viršija paklausą, profesinį išsilavinimą turinčios darbo jėgos pasiūla nesiekia paklausos. Be to, dažnai daugiau kaip pusė kvalifikuotų darbininkų paklausos negali būti patenkinta, nes nėra atitinkančių darbdavių reikalavimus darbininkų, tik ketvirtadalio kvalifikuotų darbininkų specialybių atžvilgiu darbo jėgos pasiūla ir paklausa sutampa.

Specialistų, turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą pasiūla ir paklausa pagal atskiras specialybes subalansuota daugiau. Tačiau trūksta atskirų sričių specialistų, atitinkančių darbdavių poreikius, arba darbdavių siūlomos sąlygos netenkina minėtų sričių specialistų, todėl jų paklausa nėra patenkinama.

 

MATERIALINĖS INVESTICIJOS

Pagrindiniai materialinių investicijų šaltiniai: valstybės iždas, savivaldybės biudžetas, nuosavos lėšos ir banko kreditai. Materialinių investicijų struktūroje dominuoja nuosavos lėšos, antrąją vietą užima bankų kreditai.

Materialinių investicijų Kauno mieste lyginamasis svoris bendrose šalies investicijose 1999-2005 metų laikotarpyje kito tarp 10 – 11 proc. Investicijų apimtimi Kauno miestas 1999-2005 metais buvo antras Lietuvoje, Vilniuje investuojama tris kartus daugiau.

Materialinių investicijų augimo pokyčiai įvairūs, sėkmingi buvo 2000-ieji metai, kuomet investicijos šoktelėjo  45,6 proc., tačiau jau  2001 m. daugiau nei 5 proc. sumažėjo, 2002 m. pakilo 7,8 proc., 2003 m. 9,3 proc. sumažėjo, 2004 m. išaugo 45,9 proc., 2005 m. – 6 proc.

Pagal vienam gyventojui tenkančių materialinių investicijų rodiklį 2005 m. Kauno miestas 21,7  proc. viršijo Kauno apskrities rodiklį, tačiau 1,9 karto mažesnis už sostinės, 1,8 karto už Klaipėdos ir 0,6 proc. daugiau už bendrąjį Lietuvos rodiklį.

Pagal investicijų apimtis į ekonomines veiklas per 1999-2002 metų laikotarpį didžioji dalis investicijų atiteko pramonei, kitoms veikloms daugiau investicijų buvo skirta: 1999-2000 metais – transporto ir ryšių veiklai ir nutekamojo vandens, atliekų ir šiukšlių šalinimo veiklai (vandenvalos statybai), 1999 ir 2001-2003 metais – didmeninei, mažmeninei prekybai,  2000 metais –  investicijos nekilnojamojo turto operacijų veikloje.

Investicijos gyvenamųjų namų statybai 1999-2002 metais sudarė apie 50 mln. Lt. Pastaruoju metu investicijas į naujų namų statybas skatina nedidelės paskolų palūkanų normos, bankų sudaromos palankios sąlygos, gyventojams taikomos mokestinės lengvatos.

       

 TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

Lietuvoje yra keli užsienio kapitalo investavimo būdai: tiesioginės investicijos steigiant įmones, perkant veikiančių įmonių akcijas bei suteikiant šioms įmonėms ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas ir netiesioginės investicijos – teikiant kreditus bei paskolas Lietuvos ekonomikos restruktūrizacijai bei gamybos modernizavimui.

Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.

Kauno mieste veikia bendros su užsienio kompanijomis įmonės bei užsienio kapitalo įmonės. 2007 01 01 duomenimis didžiausias investicijas Kaune pritraukė apdirbamoji gamyba (40,9 proc.),  didmeninė, mažmeninė prekyba (29,9 proc.), nekilnojamojo turto ir kita verslo veikla (11,1 proc.) bei statyba (9,7 proc.). Apdirbamojoje gamyboje 24,2 proc. tiesioginių investicijų teko maisto produktų ir gėrimų gamybai, 22,0 proc. – tekstilės gaminių gamybai.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo Suomija ir JAV, jų investicijos 2007 metų pradžioje atitinkamai sudarė 26,4 proc. ir 11,8 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų mieste. Tradiciškai pirmaujančią, buvusią trečioje vietoje, Vokietiją aplenkė Estija, Liuksemburgas, Rusija. 

Per 1998 – 2006 metų laikotarpį augo investicijos į didmeninvę ir mažmeninę prekybą (nuo 226,4 mln. Lt iki 542,3 mln. Lt). Pastaraisiais metais didėjo tiesioginės užsienio investicijos nekilnojamo turto, nuomos bei kito verslo veikloje. Per 2000–2005 metus investicijos į šią veiklą išaugo 5 kartus. Investicijos į viešbučių ir restoranų veiklą kasmet mažėja.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS 1-AM  GYVENTOJUI, (sausio 1 d., litais)