Pagal bendras materialines investicijas 2007 m. Raseinių r. sav. buvo šeštoje vietoje (117,516 mln. litų) tarp Kauno apskrities savivaldybių (1 lentelė). Savivaldybei tenkanti dalis sudarė tik 3,1 proc. visų Kauno apskričiai tenkančių materialinių investicijų. Tačiau skaičiuojant materialines investicijas tenkančias vienam gyventojui, rajono savivaldybės atsilikimas nuo kitų Kauno apskrities savivaldybių bei šalies vidurkio yra didesnis - 2007 m. vienam gyventojui teko 2789 Lt ir tai buvo 50,2 proc. mažiau nei vidutiniškai vienam gyventojui Kauno apskrityje ir 60,4 proc. mažiau vidutiniškai vienam šalies gyventojui.

 1 lentelė. Materialinės investicijos. Požymiai: administracinė teritorija, statistiniai rodikliai ir metai

Šaltinis: Statistikos departamento prie LR duomenų bazė.

Tačiau reikia pažymėti, kad analizuojant 2004-2007 metų laikotarpį pastebimas materialinių investicijų augimas – 53,7 proc. Tai rodo, jog augo materialinės investicijos ne tik į statybą, inžinerinę infrastruktūrą, bet ir į gamybos modernizavimą, į verslo plėtrą rajone. Didėjo dėmesys ekonominio konkurencingumo didinimui. Atsižvelgiant į tai rajono savivaldybės ekonomikos augimo perspektyvas buvo galima vertinti optimistiškai. Tačiau remiantis Lietuvos ekonomine situacija ir 2008 m. ekonomistų artėjančio ekonomikos lėtėjimo bei finansinės krizės prognozėmis (soc. m. dr. Gitanas Nausėda, žurnalas „Valstybė“ 2008 m. gegužės 31 d.), bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas materialinės investicijos gali mažėti bent jau artimiausius 2-3 metus, nors tai priklausys ir nuo įmonių sugebėjimo prisitaikyti. 2008-2009 m. turėtų sumažėti investicijų, susijusių su statybų sektoriumi, o nepalanki šio sektoriaus raida turėtų persiduoti kitiems į vidaus paklausą orientuotiems sektoriams. Tai turėtų lemti bendrą ūkio pajamų, taigi ir privataus sektoriaus investicijų ir vartojimo sulėtėjimą (Lietuvos banko inf.).

Tačiau vertinant materialinių investicijų reikšmę savivaldybių patrauklumui, lemiamos įtakos turi ne vien materialinių investicijų apimtys, svarbus veiksnys yra investicijų sklaida. Todėl išsamesnei analizei reikėtų duomenų apie investicijų struktūrą pagal veiklą ir subjektus, parodančių investicijų sklaidą, tačiau Statistikos departamentas prie LRV tokių duomenų nepateikia (D.Vidickienė ir R.Melnikienė, Žemės ūkio mokslai, 2008 m.).

Be materialinių investicijų rajono Savivaldybės ekonominiam konkurencingumui yra svarbios ir tiesioginės užsienio investicijos (2 lentelė). Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, 2008 m. Raseinių r. sav. buvo trečioje vietoje (2 lentelė) tarp Kauno apskrities savivaldybių, tačiau tai rajono TUI sudarė tik 2 proc. visų Kauno apskrities TUI.

Nors palyginus 2008 m. su 2007 m. tiesioginės užsienio investicijos Raseinių rajono savivaldybėje padidėjo 26 proc., siekiant pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, mažinant atsilikimą nuo Kauno apskrities ir šalies vidurkio ar bent išlaikyti esamą didėjimo procentą, rajono Savivaldybė turi imtis priemonių. Didėjant konkurencinei kovai dėl užsienio investicijų tarp šalies savivaldybių, Savivaldybė turi kuo tiksliau įvertinti savo privalumus (patogią geografinę padėtį ir atrasti bei panaudoti tai (tinkamus investicijoms žemės sklypus, teritorijas, pastatus, siūlomas mokesčių lengvatas investuotojams ar kt.), kas sustiprintų jos investicinį patrauklumą.

2 Lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje. Požymiai: administracinė teritorija, statistiniai rodikliai ir metai.

Šaltinis: Statistikos departamento prie LR duomenų bazė.

Statistinio ūkio subjektų registro duomenimis 2007 m. sausio 1 d. Raseinių r. sav. buvo įregistruotos 1157 įmonės, veikiančios - 583, iš jų Raseinių mieste - 254.

Lyginant pastarųjų trejų metų rodiklius, 2007 m. matomas nežymus įmonių skaičiaus sumažėjimas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriaus duomenimis, 2006 m. rajono savivaldybėje buvo registruota 1170 įmonių: iš jų – 524 individualios įmonės, 213 - UAB, 4 – AB. 2005 m. buvo registruotos – 1089 įmonės. 2004 m. – 715 įmonių. 2006 m. pradžioje vienam tūkstančiui rajono savivaldybės gyventojų teko 20,3 įmonių.

Pagal įmonių teisines formas gausiausia rajono savivaldybėje yra smulkaus ir vidutinio verslo įmonių grupė individualios įmonės (2007 m. duomenimis – 253). Tai yra patogi verslo forma, nes pakanka nedidelio pradinio kapitalo, savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮ paprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti, norint pertvarkyti į UAB. 2005 m. ši įmonių grupė rajono savivaldybėje vidutiniškai sudarė 65 proc. visų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, lyginant su 2004 m. (60 %) buvo 5 proc. augimas.

Užsiimant veikla, susijusia su didele ūkine rizika, vis dažniau renkamasi uždarosios akcinės bendrovės formą. 2005 m. rajono savivaldybėje UAB skaičius didėjo, jų lyginamoji dalis per 2005 metus veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius išaugo 2,9 proc. ir sudarė 35,6 proc. Lyginant su 2004 metais (26 %) pastebimas padidėjimas.

Pagal gaunamas pajamas 2007 m. sausio 1 d. duomenimis, Raseinių r. sav. buvo dvi įmonės, kurios pateko į įmonių, uždirbančių per metus pajamų nuo 50 iki 99 mln. litų, grupę. Pagal pardavimų pajamas 2005 m. lyderė buvo AB „Šatrija“ ir UAB „Norvelita“. Dienraščio „Verslo žinios“ leidinio priede („1000 didžiausių Lietuvos bendrovių“) pagal 2007 m. pardavimus ir paslaugas UAB „Norvelita“, užsiimanti žuvies perdirbimu, užėmė 239 vietą tarp šalies įmonių. Ji taip pat minima kaip viena iš didžiausių produkcijos ir žaliavų eksportuotojų iš Lietuvos (lašišos gaminiai) ir užima 47 poziciją (2006 m. duomenimis). 2007 m. AB „Šatrija“ pagal pardavimų pajamas didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše minima tik kaip AB Utenos trikotažo, esančios 135 vietoje iš 1000, įmonė. Kaip viena iš 1000 pelningiausių įmonių 150 vietoje minima ir „Džeiranos“ investicinė grupė, kurios dalis įmonių veiklą vykdo Raseinių r. sav.

Analizuojant veikiančių Raseinių rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo įmonių pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis galima pastebėti, kad vyrauja didmeninės ir mažmeninės prekybos, individualios, ir paslaugų įmonės. Daugėja statybos, kaimo turizmo paslaugas teikiančių įmonių. Toks įmonių pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis atitinka bendras šalies vystymosi tendencijas.

Raseinių r. sav. veikia kelios bendros Lietuvos ir užsienio šalių įmonės bei viena užsienio kapitalo įmonė (Kanados įmonė „AgraCorporation“). 2005 m. sausio 1 d. Statistikos departamento pateiktais duomenimis Raseinių r. sav. buvo 5 įmonės, į kurias investavo užsieniečiai. Didžiausias investicijas pritraukė laivų ir katerių gamyba („Skorgenes“ bei bendros Lietuvos – Danijos įmonės „Litspin“ ir „Danspin“ – siūlų gamyba). Nedaug atsiliko bendra Lietuvos – Rusijos įmonė „Džeirana“, prekiaujanti „Belarus“ traktoriais. Į Raseinių r. sav. vykdomą ekonominę veiklą daugiausiai investavo Rusija, Danija ir Norvegija. Užsienio kapitalo investicijos 2005 metais sudarė – 26,1 mln. Lt. Vienam rajono savivaldybės gyventojui teko – 1066,2 Lt užsienio kapitalo investicijų. 2005 metais lyginant su 2004 metais užsienio investicijos vienam rajono savivaldybės gyventojui augo- padidėjo 50,9 proc.

Pagal geografinį išsidėstymą per 56 proc. visų SVV įmonių yra registruotos Raseinių mieste. Didelė problema - paslaugų teikimo sektorius kaimo vietovėse. Rajono savivaldybėje yra  10 kaimo turizmo sodybų. Tačiau to nepakanka siekiant pritraukti didesnį poilsiautojų ir turistų srautą. Trūksta turizmo informacijos, nedidelės norinčių pradėti šį verslą galimybės, maža rajono savivaldybės gyventojų perkamoji galia, nes dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš žemės ūkio, daug yra socialiai remtinų šeimų, kurios neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Mieste veikia viena kelionių agentūra.

Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius metus kasmet didėjo ir 2006 m. sausio 1 d. sudarė 780,00 Lt. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis Raseinių r. sav. (840,00 Lt) augo 0,93 proc., tačiau lyginant su šalies vidurkiu jis buvo beveik 58 proc. mažesnis.

SVV įmonių steigimas ir jų veiklos skatinimas yra Raseinių r. sav. ekonomikos plėtros pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo šaltinių. Tačiau šiandien susiduriame su darbo jėgos problema, nes dalis specialistų ir darbininkų išvyko dirbti į užsienio šalis, gaudami ten didesnius atlyginimus. Naujų įmonių veiklos specifika pritraukia dinamiškus, pasirengusius dirbti ir uždirbti žmones. Todėl naujų SVV įmonių steigimas turi būti gerai apgalvotas ir pamatuotas kiekybiniais ir kokybiniais ekonominiais rodikliais. Labai svarbu įvertinti pradedančiųjų veiklą, galimybes ir perspektyvas. Nagrinėdami SVV įmonių skaičiaus pokyčius Raseinių r. sav., pastebime, kad jų skaičius stabilizavosi. Per 2005 m. įregistruotos 46 SVV įmonės, 2004 metai – 56. Viena iš priežasčių, lėmusių naujų įmonių lėtesnį steigimąsi, – mažas nedarbas rajono savivaldybėje. Raseinių darbo biržos duomenimis, 2006 m. pradžioje nedarbas Raseinių rajone buvo 5,1 proc., t.y. 1,9 proc. mažesnis negu pernai per tą patį laikotarpį. 2005 m. pabaigoje rajono savivaldybėje buvo 752 veikiančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

Raseinių r. sav. gyventojai pranašumą ėmė teikti šeimos verslo formai, nenorėdami darbo santykiais susisieti su samdomais darbuotojais, dėl teisinės verslo aplinkos pasikeitimo.

Vadovaujantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriaus duomenimis,

2005 m. individualią veiklą įregistravo 209 fiziniai asmenys, t.y. 34 proc. daugiau negu 2004 m. 2005 m. įsigiję verslo liudijimą dirbo 1207 fiziniai asmenys, tačiau lyginant su 2004 m. duomenimis, fizinių asmenų, vykdančių veiklą įsigijus verslo liudijimą, nežymiai sumažėjo. 2005 m. mažėjo medienos ruošos paslaugų, prekybos, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų veiklą vykdančių žmonių.

Per 2005 m. augo statybos, statybinių stalių ir dailidžių, metalo dirbinių gamybos ir pastatymo, aplinkos tvarkymo žmonių skaičius, dirbančių įsigijus verslo liudijimą. Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, Raseinių skyriaus duomenimis, 2005 m. mokesčių už verslo liudijimus surinkta 23 proc. daugiau negu 2004 m. per tą patį laikotarpį. Pažymėtina, kad didžiausią šių mokesčių sumos dalį sudarė mokesčiai iš prekybos veiklą vykdančių asmenų, kadangi beveik 46 proc. fizinių asmenų, dirbusių įsigijus verslo liudijimą, vertėsi prekyba.

Statybos sektoriaus pokyčiai bene geriausiai identifikuoja tiek ekonomikos augimą atitinkamoje teritorijoje, tiek jos patrauklumą gyventi. Raseinių r. sav., vertinant jos geografinę padėtį, aktualūs abu šie aspektai. Rajono savivaldybės teritoriją kerta magistralė (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), Ryga-Kaliningradas ir tai savivaldybę daro patrauklia verslui, o ypač logistikos plėtrai.

 Statybos įmonių ir bendrovių veikla 2001–2005 m. žymiai suaktyvėjo. Per šį laikotarpį statybos darbų apimtys rajono savivaldybėje padidėjo daugiau nei 4 kartus. Vertinant tai, kad nuo 2002 metų pasikeitė skaičiavimo metodika, tikslingiau yra šį rodiklį lyginti su 2002–2005 metų laikotarpiu. Manoma, kad statybų apimtys artimiausiais metais dėl Europos Sąjungos fondų ir valstybės paramos investiciniams projektams augs, nors 2009-2010 m. dėl susidariusios ekonominės krizės šalies finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, tikėtinas statybų sektoriaus sąstingis.

Parengta pagal Raseinių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų strateginį planą.